Sisteminiai enzimai prieš vėžį. I dalis

Onkologinės ligos. Kaip? Kada ir kodėl? Sužinokime galimas priežastis ir būdus kaip įveikti vėžį.

Gyvenimo būdas, aplinka, paveldimumas… visa tai daro įtaką jūsų sveikatai. Nustatyta, kad 35 proc. mirčių nuo onkologinių ligų yra tiesiogiai susijusios su mityba, 30 proc. su rūkymu. Prie viso šito dar pridėkime 7 proc. siejamus su lytinio gyvenimo ypatumais, 4 proc. darbine veikla, 3 proc. alkoholiu, 8 proc. pramone, užterštumu, medicininėmis procedūromis ir t.t.

Skandinavijos šalių epidemiologai prognozuoja, kad 2020 m. onkologinės ligos taps pagrindine mirties priežastimi, o sergamumas vėžiu aplenks sergamumą širdies ir kraujagyslių ligomis. Šie skaičiai kelia nerimą. Geriau pažinę priešą rasite būdą jį įveikti.

Kaip vėžys susijęs su enzimais? Dar XIX a. pabaigoje škotų gydytojas John Beard padarė stulbinamą atradimą tirdamas vėžinių ląstelių ypatybes. Truputis įdomios istorijos… 1902 m. dr. J. Beard savo moksliniame straipsnyje paskelbė vėžio trofoblastinę teoriją ir atkreipė dėmesį į vėžio ir motinos įsčiose esančios placentos vystymosi panašumą. Pasak jo, apvaisintos kiaušialąstės prikimba prie gimdos sienelės, patikimai įsitvirtina ir tada viršutinis embriono struktūros (-„blastos“, gr. k.) ląstelių sluoksnis tampa labai svarbia mitybos (-„trophe„, gr. k.) grandimi tarp motinos kūno ir vaisiaus – placenta. Šis naujas darinys suveši ir pradeda daugintis lygiai taip pat kaip tai daro vėžio ląstelės. Kodėl taip sparčiai besidauginusios placentos ląstelės vieną dieną nurimsta ir neužkariauja viso motinos ir vaiko organizmo? Dr. J Beard pastebėjo, kad placenta nustoja augti tada, kai vaiko kasa pradeda gaminti savo enzimus! Jei tai neįvyksta, diagnozuojama taip vadinama chorion-karcinoma, galinti pasiglemžti ir vaiko, ir motinos gyvybes. Laimei, būtent enzimai šią ligą šiandien gali sustabdyti.

Dr. J. Beard iškėlė sau klausimą, ar vėžinės ląstelės, tokios jaunos, energingos ir prisitaikančios prie visko, gali būti „nuginkluotos“ enzimų pagalba taip, kaip tai nutinka trofoblastinėm ląstelėm. Mokslininkas pavadina šį atradimą trofoblastine vėžio teorija ir žengia dar toliau teigdamas, kad vėžys išsivysto iš trofoblastinių ląstelių ir cirkuliuoja mumyse nuo pat gyvybės užsimezgimo gimdoje pradžios. Jas suaktyvina stresas ir toksinai, o „sugauna ir pašalina“ enzimai.

Dr. J. Beard atradimas nuspebino pasaulį, o labiausia tai, koks veiksmingas šis gydymo būdas. Per kelis metus įsteigta šimtai enzimais vėžį gydančių klinikų, vien Londone 40. Aišku, kad gydytoją puolė skeptikai, bet jie puolė ir tuos, kurie teigė, kad būtina plauti rankas prieš operaciją, laikytis asmens higienos ir t.t.

Likimo ironija, kad tokį svarbų darbą užgožė ne pikti balsai, o netrukus su radiaciniu vėžio švitinimu sužibėjusi Madam Curie. Jos atradimas nustūmė trofoblastinės teorijos svarbą į užmarštį. Visi įtikėjo į radiacinio spinduliavimo saugumą ir pamiršo tai, ką duoda gamta. Tai dar vadinama „mokslo pažanga“…

Po ilgesnės pertraukos dr. J. Berad teorija pasinaudojo Teksaso dantistas William Donald Kelly, pats save išgydęs nuo kasos vėžio. Dar vėliau W.D.Kelly darbą išstudijavo ir plačiai savo praktikoje pritaikė gyd. Nicholas Gonzales. Ištyrinėjęs 10000 ligonių bylų, aplankęs ir apklausęs pacientus, N. Gonzales susistemino W.D. Kelly sukauptas žinias. Neįtikėtini rezultatai teikė vilčių net ūmiausiais kasos vėžio atvejais (šiuolaikinės medicinos gydymo metodais išgyvenama 19 mėn.). Ligoniai, kuriems pasak medikų buvo likę tik savaitės,  išgyvendavo daugiau nei 4 metus.

Dažnai akademinė medicina ir farmacija žmonių nenaudai vengia skleisti tiesą. Gydytojai propoguojantys efektingą, bet „alternatyviu“ vadinamą gydymo būdą sulaukia grasinimų, o visuomenės nepasiekia reikiama informacija.

Suprasiu ir jūsų nepasitikėjimą kažkokiais internetiniais straipsniais apie stebuklingus enzimus. Man pačiai reikėjo laiko patikėti, kad nereikia didelių mašinų, ligoninių ir dešimtis tūkstančių kainuojančių naujausių medikamentų. Tam reikia jūsų pačių žinių, pastangų ir noro pažinti save ir mokėti savimi pasirūpinti. Gamta duoda visus įrankius. Linkiu sėkmės sveikstant ir išliekant stipriems.

Kitame įraše daugiau apie sisteminių enzimų taikymą onkologijoje.